|
|
Anekdotai apie Čepajevą
Petka:
- Eisiu į žvalgybą.
Čepajevas:
- Per minų lauką eik atsargiai. Ten yra vilkų.
Į kambarį pas Čepajevą įbėga švytintis Petka.
- Vasilijau Ivanovičiau, žiūrėkite kokį paukštį su jūsų bumerangu numušiau.
- Po velnių, Petka, kiek kartų sakiau neliesti kampe pastatytų mano kojinių?
Čepajevas purvinais batais užsirioglinęs ant stalo keičia lemputę. Petka neiškenčia:
- Vasilijau Ivanovičiau, bent laikraštį pasitiestumėte...
Šis atsako:
- Nereikia, aš ir taip pasiekiu...
Petka su Čepajevu bėga nuo baltųjų ir galvoja, kur pasislėpti. Taigi ėmė ir sušoko abu į netoliese esantį ežeriuką. Baltieji seniai
prabėgo ir Čepajevas išlindo iš vandens, puolį ieškoti savo draugo. Neradęs pagalvojo, kad tas nuskendo. Po kelių savaičių Čepajevas
su savo draugais ateina prie to ežero ir sako:
– Čia narsiai žuvo mano geras draugas Petka.
Visi apsipila ašaromis. Staiga išneria iš vandens Petka ir klausia:
– Baltieji dar neprabėgo?
Vaikštinėja Petka, žiūri - Čepajevas duobę kasa.
- Kas čia bus?
- Supranti, vyriausybė liepė iki pusės nusifotografuoti dokumentams.
- O tai kam tokią gilią?
- Noriu ant žirgo nusifotkint!
Ateina Čepajevas rankas už nugaros susidėjęs:
- Petka, jeigu atspėsi kurioje rankoje laikau samogono bonkę, tada išgersim. Jeigu neatspėsi - sudaužysim.
- Kairėje?
- Tu gerai pagalvok, Petka, labai gerai pagalvok…
Papuolė Čapajevas į nelaisvę. Tris dienas baltagvardiečiai kankino - nieko neišpešė. Įmetė į kamerą, o patys per akutę žiūri. Ir ką mato?
Daužo Čapajevas galvą į sieną ir murma:
- Prakeikta sklerozė, šitaip ir sušaudyt gali…
|
|
|
