|
|
Koks mano laimingas skaičius
|
|
|
Skalūninės dujos
|
Dažniausiai užduodami klausimai apie skalūnines dujas Lietuvoje
1. Skalūnų dujos jau išgaunamos įvairiose šalyse, ar jų vyriausybės nemato, kad labiau užteršia gamtą, nei gauna ekonominės naudos?
Skalūnų dujos pramoniniu būdu išgaunamos tik JAV ir Kanadoje. Ši technologija pradėta naudoti tik šiame tūkstantmetyje, pasekmės ryškėja tik dabar ir jos kelia didžiulį nerimą. Dauguma gręžinių buvo gręžti prerijose, kuriose labai mažai gyventojų.
Kad pamatytumėte kas, vyksta gręžinių zonose - rekomenduojame pažiūrėti amerikiečių filmą GASLAND, kuriame puikiai atskleistos pasekmės, palietusios prie gręžinių gyvenančius gyventojus, t.y. užnuodytas vanduo, sergantys gyventojai ir gyvūnai.
Kodėl vyriausybės leidžia, kad tai vyktų? Naftos korporacijos turi ypatingą įtaką minėtų šalių administracijoms ir užsiima aktyviu lobizmu bei pareigūnų papirkinėjimu. JAV gėlo vandens įstatyme padaryta išimtis skalūnų angliavandenilių išgavėjams, leidžianti neatskleisti naudojamų cheminių medžiagų. Gyventojams labai sunku bylinėtis. JAV jau vyksta masiniai protestai, tad skubama šį verslą perkelti į Europą, kuri labai mažai žino apie šią technologiją. Europoje šiuo metu yra išduodami leidimai tik žvalgybai. Lietuva pretenduoja tapti pirmąja ES šalimi, išdavusia leidimus ir žvalgybai, ir gavybai.
Pilnas ekologinės katastrofos mąstelis pasirodys toli gražu ne iš karto, dauguma gręžinių pradžioje bus gan sandarūs ir cheminis kokteilis į geriamojo vandens sluoksnius prasiskverbs tik po kurio laiko (jei nebus avarijų). Tokiu būdu tiek gavybos kompanijoms, tiek vyriausybėms yra patogu neigti visus simptomus tol kol įmanoma – kol baigsis dujos ar ateis nauja vyriausybė.
2. Ar JAV aplinkosauginiai reikalavimai švelnesni nei Europos, kad jų aplinkosaugininkai nemato problemų, susijusių su skalūninių dujų gamyba?
JAV yra labai stipriai išvystytas korporacinis lobizmas. Ypač energetikos sektoriuje. Daugelis kompanijų atstovų tiesiogiai daro įtaką įstatymų leidėjams ir dirba su aukščiausias šalies pareigūnais. Todėl vysti turi skalūninių dujų gavybą, GMO, nesveiko maisto industriją ir aibę kitų dalykų kenksmingų žmogui ir aplinkai, nes tai neša didžiulius pelnus korporacijoms.
3. Jeigu JAV skalūnų dujos išgaunamos eilę metų ir išgręžta dešimtys tūkstančių gręžinių, tai kodėl ten dar nekilo ekologinė katastrofa?
Skalūnai pradėti išgavinėti tik šiame tūkstantmetyje. Aktyvių gręžinių vietose žmonės jau nebegali gerti vandens (jis specialiai vežamas), užfiksuota daugybė žmonių sveikatos sutrikimų, gyvūnų sergamumo atvejų. Ypatingai bloga situacija Pensilvanijoje, kurioje nyksta augmenija, užterštas vanduo, padidėjęs išsigimimų, ligų skaičius. Katastrofa jau vyksta šiandien, tik įstatymai yra tokie, kad gyventojai negali apsiginti, o korporacijos investuoja didžiulius pinigus į žiniasklaidą ir nuomonės formavimą. Tai tik laiko klausimas kada visa ši situacija pasieks epideminį lygį.
4. Ar Europoje yra šalių, kurios yra uždraudusios skalūninių dujų gavybą?
Dėl gyventojų protestų ir keliamo pavojas uždrausta Prancūzijoje ir Bulgarijoje, atskiruose regionuose Ispanijoje ir JAV. Masiniai judėjimai ir protestai vyksta Rumunijoje, Ukrainoje, JAV, Vokietijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Kanadoje.
5. Ar yra didelio neigiamo poveikio aplinkai išgaunant skalūnų dujas Europoje, kur taikomi griežti aplinkosauginiai reikalavimai, pavyzdžių?
Europoje skalūnų gavyba yra labai naujas dalykas, kol kas išduodami leidimai tik žvalgybai. Anglijoje jau fiksuoti žemės drebėjimai, senka šuliniai, fiksuojami atskiri užteršto vandens atvejai. Sunerimę žmonės Lenkijoje ir Anglijoje blokuoja kelius. Ypatingai bloga situacija susiklostė Donbase, Ukrainoje. Ieškokite internete pagal raktažodžius ‘’Donbaso ekologinė katastrofa’’. Kiekvienoje ES šalyje įstatyminė bazė skiriasi, energetiniai lobistai skuba taisyti įstatymus, legalizuojančius jų veiklą.
6. Ar yra oficialių mokslinių institucijų ar aplinkosauginių organizacijų tyrimų, įrodančių realią skalūninių dujų gavybos žalą?
Labai daug. Paminėsime pagrindines, daugiau rasite www.skalunai.info.
1) VEDANČIOJI STUDIJA – kuria rėmėsi ir Lietuvos Mokslo Akademijos (LMA) mokslininkai: Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai (išversta į lietuvių kalbą). Šį dokumentą užsakė Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
Studijos apie poveikį aplinkai tekstas
2) Nepriklausoma ES studija liečianti skalūninių dujų gavybos rizikas.
Studija apie rizikas (EN)
3) Galimos rizikos akcentuojamos ir Lietuvos mokslo akademijos parengtoje ataskaitoje.
LAM ataskaita apie skalūnų dujas
7. Beveik visa pramonė ar naudingų iškasenų gavyba teršia gamtą, bet visuomenė su tuo taikstosi. Ar skalūninių dujų gavyba kuo nors išsiskiria šiame kontekste? Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai kyla ekologinės katastrofos dėl naftos gavybos ar transportavimo, bet juk nafta išgaunama ir toje pačioje Lietuvoje.
Tradicinės naftos ir skalūnų gavyba labai skiriasi. Lyginant su tradicine naftos gavyba - net 50 kartų daugiau grežinių, 100 kartų daugiau skysčių ir chemikalų. Daug gręžinių – nenutrūkstamas sunkvežimių eismas (100 ir daugiau sunkiasvorės technikos reisų per diena), milžiniška kelių apkrova, papildomos infrastruktūros kūrimas – kelių, keliukų, vamzdžių tiesimas. Skalūnų dujų pramonė išsiskiria bendrame kontekste tuo, kad gręžiniai yra paplitę/išsibarstę didžiulėse teritorijas (1 gręžinys gyvuoja vos kelis metus), sukelia negrįžtamus procesus ir amžiams užnuodija svarbiausią gyvybinį išteklį - geriamąjį vandenį.
8. Susidaro įspūdis, kad kritika daugiausia taikoma Chevron kompanijai. Ar ji vienintelė pasaulyje taiko skalūninių dujų išgavimo technologijas?
Yra daugybė kompanijų, užsiimančių šia veikla. Chevron yra viena stambiausių ir aktyviausių ir yra vienintelis pretenduojantis į skalūnų gavybą Lietuvoje.
9. Lietuvos Seimas prieėmė aplinkosauginių įstatymų pakeitimus, susijusius su skalūnų gavyba. Ar jie nėra pakankamai griežti, kad apsaugotų visuomenę nuo galimos ekologinės katastrofos?
Seimas priėmė tokias įstatymo pataisas, kurias sudėjus į vieną, skambėtų maždaug taip:
„Leidžiama laidoti ar palikti žemės gelmių ertmėse bet kokias radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, neribotais kiekiais (taip pat tyčia supumpuojant ir grįžusias į paviršių atliekas), be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduoto leidimo..” Šios pataisos pažeidžia Lietuvos Konstitucijos 54 str. kuriame draudžiama niokoti žemės gelmes.
10. Kaip skalūninių dujų gavyba gali užteršti gruntinius vandenis, jeigu jos bus išgaunamos visai kitame gelmių gylyje?
Toksinis skystis su laiku pasieks geriamo vandens horizontą: 1) per sprogimo metu susidariusius plyšius, žemės tektoninius lūžius 2) nesandarius vamzdžius (nėra saugių technologijų, jau 7% vamzdžių jau yra laidūs pačioje pradžioje, jų skaičius auga bėgant metams) 3) pusė toksinio skysčio grįžta į žemės paviršių, nėra būdų utilizuoti susidariusius „cheminius baseinus“, kurie gali nutekėti ir taip patekti į paviršinius sluoksnius.
Pats hidraulinis uolienų plėšymas (‘’fracking’’) - mažai valdomas, nekontroliuojamas ir neprognozuojamas procesas. ”Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiverdama ten, kur yra mažiausia uolienų įtampa. Plyšių skaičius ir ilgis taip pat priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo uolienos savybių bei tektoninių įtampų, kurios paprastai nėra žinomos. Plyšių ilgis gali būti keliasdešimt metrų, bet gali siekti ir kelis šimtus metrų, t.y. net pasiekti aukščiau esančius vandeningus horizontus.“ (geologas, naftos inžinierius Vytautas Švanys).
Nėra klausimo ar tai įvyks, klausimas tik – kada tai įvyks” - akademikas profesorius, geologas Gediminas Motuza (LMA narys, dalyvavęs rašant išvadas, vienas geriausių Lietuvos geologų, Žemės gelmių įstatymo kūrėjas).
11. Išgaunant skalūnines dujas kalbama apie milijonus litrų nuodingo skysčio suleidimą į grežinį. Chevron informacijoje teigiama, kad priemaišios sudaro vos procento dalį. Ar toks kiekis medžiagų gali būti labai pavojingas aplinkai?
Į kiekvieną žvalgybinį ir gavybinį gręžinį supumpuojama apie 400 vagonų su chemikalais sumaišyto vandens (20 milijonų litrų), chemikalai sudaro nuo 1-2 proc., t.y. apie 80-300 tonų chemikalų, kurių dalis yra mutageniniai, kancerogeniniai ir toksiški. Lietuvoje skalūnai paplitę 15 000 kv.km plote, atmetus miestus ir saugomas teritorijas gauname apie 10 000 kv. km. 1kv. km gavybos atveju gręžiama nuo 1-6 gręžinių. Minimalus gręžinių kiekis gavybos atveju Lietuvoje gali siekti 10 000 - 60 000… Bendras grynų nuodų (suleistų ir išsprogdintų žemėje) kiekis gali siekti vieną trilijoną litrų. Kaip atrodo trilijonas litrų ? Tai 100 km ilgio, 10 km pločio ir 1 m gylio baseinas, prilygstantis Lietuvai priklausančiai Kuršių marių daliai.
12. Ar žinoma, kokia būtų žadama nauda Lietuvos ekonomikai už išgaunamas dujas, jei jos, kaip supratau, priklausys Chevronui. Mokestis už eksloatuojamus naudingus išteklius? Galimybė pigiau nusipirkti dujų?Užmokestis žemės savininkams?
Dujos mums nepigs, nes pirktume jas iš Chevrono rinkos kaina. Tą patvirtino pats Chevron. Lietuvoje nustatytas išteklių mokestis už naftą ir dujas yra nuo 2 iki 16 proc. nuo pardavimo sumos, t.y. tokie tarifai taikomi trečio pasaulio šalims. Išteklių mokestis už išgautus gelmių turtus Lietuvos biudžeto sandaroje sudaro tiktai 0,14 proc. – praktiškai nieko, o kažkas tikisi, kad eksploatuojant skalūnų dujas Lietuva gali tapti turtinga kaip Norvegija... Žemės savininkai turėtų gauti pinigus už žemės nuomą, gali būti sutarta ir kitaip, tai mums nežinoma.
13. Žvalgybos metu bus išgrežti tik keli gręžiniai. Jei bus matyti žalingas poveikis aplikai, gavybos bus galima ir nevykdyti. Kodėl nepritariama ir žvalgybai?
Pati populiariausia frazė politikų ir žiniasklaidos tarpe: ”reikia būtinai išžvalgyti, mums reikia žinoti ką turime!”. Bet ar žinote, kad: Žvalgyba = Bandomoji Gavyba? T.y. technologijos ir metodai yra tokie patys, kaip ir gavybos atveju. Skirtumas tik gręžinių kiekyje. Ar norėtume patys gyventi ”žvalgomoje” teritorijoje? Chevronas yra aiškiai išdėstęs savo poziciją, kad keli gręžiniai jo nedomina, jie nori visko iš karto. Planuojamoje pasirašyti sutartyje Chevronui suteikiami leidimai ir žvalgyti (= bandomoji gavyba) ir pradėti masinę gavybą. Leisti žvalgybą yra netikslinga, nes pati gavyba NEGALIMA.
Daugiau informacijos apie skalūnų dujas
Norėdami sužinoti daugiau ir sekti naujienas apie skalūninių dujų gavybą Lietuvoje apsilankykite svetainėje www.skalunai.info.
|
|
|
