|
|
|
|
Tostai vestuvių proga | Tostai jauniesiems
|
Kartą vienas džigitas įsimylėjo merginą ir nutarė vesti ją. Tada jis atėjo pas tėvą, kuris susimąstęs sėdėjo ant dykumų smėlio ir
kažką braižė lazdele.
- Tėve, aš sutikau puikią merginą ir norėčiau ją vesti, -tarė džigitas tėvui.
Tėvas vis tylėjo, o savąja lazdele ant smėlio nubraižė nulį.
- Tėve, ji puiki šeimininkė, - mylimosios privalumus toliau vardino džigitas.
Tylėdamas tėvas smėlyje nubraižė dar vieną nulį.
- Tėve, ji nepaprastai graži! - metė paskutinį kirtį džigitas.
Tėvas vis tylėjo, o ant smėlio atsirado dar vienas nulis.
Pagaliau neiškentęs džigitas piktai šūktelėjo:
- Bet, tėve, mes mylime vienas kitą!
Ir išmintingasis džigito tėvas trijų nulių priekyje nupiešė vienetą!
Tad išgerkim šią taurę už meilę, kuri visas kitas žmogaus vertybes gali padidinti tūkstantį kartų!
Kartą viena moteris paprašė būrėjos, kad ši jai pagelbėtų ir padarytų taip, kad ją vyras labiau mylėtų.
Aš tai galiu padaryti, atsakė būrėja. Bet prieš tai turi įvykdyti vieną sąlygą: atnešti tris plaukus iš liūto ūsų.
Nuėjo moteris į zoologijos sodą, pamatė narve liūtą. Baisus jai pasirodė žvėrių karalius. Bet ką darysi svarbu įvykdyti būrėjos užduotį ir išpešti
tris plaukus. Moteris ėmė vaikščioti prie liūto narvo kasdien, atnešdavo jam mėsos, gaivaus vandens. Liūtas įprato prie moters, leidosi glostomas,
švelniai glamonėjamas. Įsidrąsinusi moteris išpešė tris plaukus ir nunešė juos būrėjai.
Ši nustebo: Kaip tau pavyko iš tokio klastingo žvėries išpešti tris plaukus?
Aš jį sočiai maitinau, švelniai jį glamonėjau, didžiuodamasi atsakė moteris.
Tuomet būrėja pasakė moteriai, kad ji ir su vyru turi elgtis lygiai taip pat švelniai, kaip ir su liūtu.
Tad siūlau tostą už švelnius žmonų santykius su vyrais, tuomet bet koks liūtas taps švelniu katinėliu!..
|
|
|
